Vieną gražų saulėtą rytą jūs atsibundate ir pamatote prie savo namų durų svečius. Svečiai jums pasakoja, kad jūsų tėvai blogi, baisūs, pagonys, o reikia būti krikščionimis ir ne su gamta bendrauti, o melstis, kad būtų atleistos jūsų nuodėmės, nes jūsų tėvai taip nusidėjo, kad jų nuodėmė perėjo ir jums.
Ir jūs tuoj pat sutinkate su tuo, ką tvirtina atėjūnai, einate paskui juos į šventyklą, bučiuojate jiems rankas. Prašote juos palaiminimo ir stengiatės nė negalvoti apie savo tėvus. Išbraukiate juos iš atminties, palikdami tik tokį apibūdinimą - „baisūs pagonys".
...Kunigaikštis, kuris savo soste... sėdėjo ne itin tvirtai. Va taip - sėdėjo, sėdėjo ir ūmai ištarė: „Aš, vyručiai, manau, kad mums visiems dera pamiršti savo tėvų kultūrą ir atsigręžti į krikščionybę".
Ir tauta pakiliai atsakė: „Taip, žinoma, mums įkyrėjo mūsų protėvių kultūra, gerai, kunigaikšti, mus pakrikštyk".
Absurdas? Žinoma, absurdas. Buvo ne taip,..
Ir jūs tuoj pat sutinkate su tuo, ką tvirtina atėjūnai, einate paskui juos į šventyklą, bučiuojate jiems rankas. Prašote juos palaiminimo ir stengiatės nė negalvoti apie savo tėvus. Išbraukiate juos iš atminties, palikdami tik tokį apibūdinimą - „baisūs pagonys".
...Kunigaikštis, kuris savo soste... sėdėjo ne itin tvirtai. Va taip - sėdėjo, sėdėjo ir ūmai ištarė: „Aš, vyručiai, manau, kad mums visiems dera pamiršti savo tėvų kultūrą ir atsigręžti į krikščionybę".
Ir tauta pakiliai atsakė: „Taip, žinoma, mums įkyrėjo mūsų protėvių kultūra, gerai, kunigaikšti, mus pakrikštyk".
Absurdas? Žinoma, absurdas. Buvo ne taip,..
(Vladimiras Megre, Gyvybės energija (7), "Pagonys")