- Atkreipk dėmesį, Vladimirai, į dabartinius namus, kuriuos stato žmonės, ir palygink juos su namais, pastatytais kaime, kuriame tu dabar gyveni. Beveik visus senuosius šio kaimo namus puošia raižiniai. Matei ir žilesnėje senovėje statytų namų, kai buvai mieste muziejuje - Suzdalėje.
- Teisybė, jie visi išpuošti dar gražesniais raižiniais. Ir ne tik namai, netgi vartai, varteliai taip pat tiesiog tikri meno kūriniai.
- Vadinasi, kuo labiau pasineri į savo šalies praeitį, tuo vis dailiau išdabintus matai žmogaus būstus. Muziejuose dar gali pamatyti gražia raižyba papuoštą verpstę, puodelį vandeniui ar kitokiam gėrimui, beje, ir kitokių buities rakandų iš trijų ar penkių šimtų metų senumo praeities. Pats matai, Vladimirai, juo tolyn į amžių glūdumą, juo žmonių menas įstabesnis.
Nė vienoje kitoje pasaulio šalyje per daugybę amžių nebūta tokios visuotinės žmonių kūrybos. Atkreipk dėmesį, Vladimirai, tai ne paskiri menininkai, vykdantys turtingų didžiūnų užsakymus, čia kūrė visa tauta. Pats pasvarstyk, jei matai muziejuje paprastą verpstę, tai tasai daiktas juk priklausė ne carui, carienei ar kitokiam didžiūnui. Tu matai daiktą, kuris buvo kiekvienuose namuose. Su meile vedrusai puošė namus išdrožinėtais medžio nėriniais, netgi tvoros būdavo išdrožinėtos, visi rakandai namuose ištapyti, drabužiai išsiuvinėti. Ir tai darė ne profesionalai meistrai, dailininkai, jų būtų reikėję neįsivaizduojamos daugybės. Tai darė kiekviena vedrusų šeima - pati, savo rankomis.
Visi žmonės kūrė. O kūryba rodo, kad visi žmonės gyveno pasiturimai. Norint daug ką sukurti, reikia turėti daug laiko. Netiesą sako mūsų istorikai, kad senovėje žmonės nieko kito ir neveikė, tik nugaros neatitiesdami dirbo, triūsė savo žemės sklypuose. Jeigu taip iš tikrųjų būtų buvę, jie nebūtų turėję laiko kurti. O jie kūrė. Beje, dėl mokėjimo valdyti ginklą, tai pats pagalvok: kadangi jie kirviu mokėjo pastatyti tokius gražius rūmus, tai tikriausiai kirvis jų rankose buvo tarsi dailininkui teptukas.
- Teisybė, jie visi išpuošti dar gražesniais raižiniais. Ir ne tik namai, netgi vartai, varteliai taip pat tiesiog tikri meno kūriniai.
- Vadinasi, kuo labiau pasineri į savo šalies praeitį, tuo vis dailiau išdabintus matai žmogaus būstus. Muziejuose dar gali pamatyti gražia raižyba papuoštą verpstę, puodelį vandeniui ar kitokiam gėrimui, beje, ir kitokių buities rakandų iš trijų ar penkių šimtų metų senumo praeities. Pats matai, Vladimirai, juo tolyn į amžių glūdumą, juo žmonių menas įstabesnis.
Nė vienoje kitoje pasaulio šalyje per daugybę amžių nebūta tokios visuotinės žmonių kūrybos. Atkreipk dėmesį, Vladimirai, tai ne paskiri menininkai, vykdantys turtingų didžiūnų užsakymus, čia kūrė visa tauta. Pats pasvarstyk, jei matai muziejuje paprastą verpstę, tai tasai daiktas juk priklausė ne carui, carienei ar kitokiam didžiūnui. Tu matai daiktą, kuris buvo kiekvienuose namuose. Su meile vedrusai puošė namus išdrožinėtais medžio nėriniais, netgi tvoros būdavo išdrožinėtos, visi rakandai namuose ištapyti, drabužiai išsiuvinėti. Ir tai darė ne profesionalai meistrai, dailininkai, jų būtų reikėję neįsivaizduojamos daugybės. Tai darė kiekviena vedrusų šeima - pati, savo rankomis.
Visi žmonės kūrė. O kūryba rodo, kad visi žmonės gyveno pasiturimai. Norint daug ką sukurti, reikia turėti daug laiko. Netiesą sako mūsų istorikai, kad senovėje žmonės nieko kito ir neveikė, tik nugaros neatitiesdami dirbo, triūsė savo žemės sklypuose. Jeigu taip iš tikrųjų būtų buvę, jie nebūtų turėję laiko kurti. O jie kūrė. Beje, dėl mokėjimo valdyti ginklą, tai pats pagalvok: kadangi jie kirviu mokėjo pastatyti tokius gražius rūmus, tai tikriausiai kirvis jų rankose buvo tarsi dailininkui teptukas.