https://www.facebook.com/tomas.zaveckas.1?fref=nf
Jeigu jaučiate, kad esate kažkas daugiau nei paprastas žmogus, kad vis dar neatradote savęs, kad turite dar kažką svarbaus padaryti, jaučiate, kad turite sugebėjimų, kuriais nemokate naudotis, kad įvairiuose seminaruose jau nieko naujo nesužinote, jaučiatės vieniši, ar kad norite matyti praeitį, dabartį ar ateitį ir išmokti sąmoningai tvarkyti savo gyvenimą ar norite suvokti kas dabar vyksta ir t.t., rašykite mums. Jau keturis metus dirbame su tokiais žmonėmis grupelėse ir asmeninėse konsultacijose. Kviečiame susitikti iki 8 žmonių dydžio grupelėse su kitais panašiais žmonėmis. Čia mes sprendžiame įvairius klausimus - nuo asmeninių iki globalių... Susitikimai vyksta Širvintų raj. (žiūr foto). Norėdami gauti daugiau informacijos apie darbą grupėse, rašykite AŽ. Daugiau info apie mus www.pakilimas.lt
https://www.facebook.com/tomas.zaveckas.1?fref=nf
0 Comments
Esame šeima, į kaimą atsikėlę gyventi prieš trejus metus. Mūsų šeimoje žmonių nei daug, nei mažai – esame šešiese. Sodyba, kurią patys kuriame ir puoselėjame, pamažu virsta į tai, apie ką ilgai svajojome. Tai ne tik mūsų namai, bet ir vieta, kurioje randame veiklos, kurį padeda mums išgyventi materialiame pasaulyje. Mes galime pagaminti ir paruošti tai, ko neturi ar negali žmonės, gyvenantys mieste. Mes priimame norinčius pabūti gamtoje – tyloje ir ramybėje, bet tuo pačiu išgirsti ir įsiklausyti į įvairius garsus. Mes siūlome atrasti ne tik kaimo, gamtos grožį, bet ir pajusti harmoniją su pačiu savimi. Mūsų gaminamas maistas yra ypatingas, nes beveik viskas, iš ko ruošiame savo skanėstus, yra iš mūsų sodybos produktų: pieno, kiaušinių, grietinės, sviesto, grietinėlės, žalumynų, daržovių, vaisių, prieskoninių žolelių ir kita. Nesėjame grūdų, iš kurių kepame duoną ir pyragus, negaminame cukraus, neauginame kavamedžių – šie ir dar kai kurie produktai mūsų sodyboje neauga.
Taigi, esame ūkininkai, laikome karves ir ožkas, jas melžiame ir užsiimame pieno perdirbimu: gaminame varškę ir įvarius varškės patiekalus, gaminame fermentinius brandintus sūrius. Laikome ir dedekles vištas, kurios šiltuoju metų laiku yra laisvėje lauke, gaidžių priežiūroje. Taip savo laikomas vištas vadiname laimingomis, nes jų laisvės niekas neriboja – kada nori išeina į laukus, kada nori grįžta. Vienai dešimčiai vištų yra skiriamas vienas gaidys tvarkai palaikyti ir jo mielo giedojimo paklausyti – tai sustiprina gyvenimo kaime pojūtį. Taip laikomų vištų kiaušiniai yra pilnaverčiai – vištos, būdamos lauke, minta visa ten esama organika: žole, smiltelėm, kriauklelėm, sliekais, vabzdžiais – tuo ypač patenkintos mūsų karvės, kai gulėdamos ant žolės joms nereikia tiek intensyviai mojuoti uodega, kad atbaidytų įkyriuosius vabzdžius. Taigi, taip laisvai laikomos vištos ir karvės – visiškoje simbiozėje. Nuostabus vaizdas, kurį karštą vasaros dieną gali stebėti, kai visi galvijai ir kiti ūkio gyventojai ilsisi natūraliame medžių pavėsyje, o tu tuo metu gaiviniesi atvirame lauke duše... Na, o mūsų Auksiniai ir Deimantiniai fazanai puošia sodybą ir džiugina akis ir ausis – ankstyvą pavasarį patinas klykauja ypatingu balsu, sustabdydamas tavo minčių tėkmę ir lyg primindamas trumpam stabtelėti ir įsiklausyti į aplink esančią pilnatvę. Laikome bites, kurių aviliai stovi atokiau – senajame sode – ten lankomės rečiau, suteikdami ramybę tiek bičių šeimoms, tiek senosioms obelims bei kitiems krūmokšniams – laisvės tą daryti turi būsų ožkos, kurios minta senojo sodo krūmokšniais, obuoliais krituoliais, senomis nulūžusiomis nuo per didelio obuolių svorio šakomis, suvešėjusia žole ir įvairiomis žievėmis. Prieini, pašnekini ožkas, ištiesi delną su obuoliu – jos meiliai kramsnoja ir dar su snukučiu patikrina tavo kišenes – gal ir ten ką skanaus galima atrast. Laisvai besiganačių ožkų pienas mums – pats skaniausias, o sūriai - dieviški. Mūsų sodyba apsupta pievomis, laukais, esame dviejų sodų apsupty su daugiau nei šimtu vaismedzių, kuriuos kasmet paįvairiname naujais vaismedžių ir vaiskrūmių sodinukais. Laukiniai augalai, žolės, krūmai – tai gamtos dovanos, kuriomis džiaugiamės nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Pavasario žalumynų salotos, kokteiliai bei kiti patiekalai iš laukinių augalų kasmet atrandandami iš naujo ir kasmet pajunti didesnę jų vertę savo organizmui. Tokie augalai, kuriems nereikalinga jokia žmogaus priežiūra, turi neginčijamai visapusiškesnę naudą nei visa kita, kur prie auginimo yra pridedama žmogaus ranka. Sėdami ir sodindami augalus į savo lysves ir daržus, me nukrypstame nuo tradicinio daržininkavimo taisyklių. Tai, kas auginama mūsų sodyboje, prie tradicinių daržų pratusiai akiai toks daržovių auginimo būdas, kuriuo užsiimame mes, atrodo neįprastai ir netgi netvarkingai: nėra sistemingo augalų susodinimo, vyrauja tam tikra chaosas, mat augalai susodinti ne pagal augalų klases, bet taip, kad būtų kuo didesnė bioįvairovė; kyšo taip vadinamos piktožolės, kurios yra sąmoningai paliekamos; daržai minimaliai apravimi, daugiausia viskas mulčiuojama – tokia priežiūra garantuoja, jog besifermentuojanti organika pamaitina naujai augančią augmeniją ir nereikia jokių papildomų sintetinių trąšų. Be to, mulčiuojant, vandens poreikis žymiai sumažėja, nes po mulčo sluoksniu laikosi drėgmė. Mulčavimas – tai žemės pagerinimas natūraliomis medžiagomis – tai augalų trąša, apsauga ir augimo bei maistingumo garantas. Karvės ir ožkos šiltuoju metų laiku nuolat būnančios lauke ir nuolat rupšnojančios žolę, medžių žieves, obuolius krituolius, vištos, laisvai besikapstančios ganykloje gaidžių priežiūroje, nuostabaus grožio fazanai, antys ir žąsys ir visų jų skleidžiami garsai bei gamtos skleidžiama tyla– tai mūsų sodyba, tai mūsų ūkis, tai mūsų išgaunamo ir gaminamo maisto kokybės šaltinis ir garantas. Mes dalinamės su jumis tais garsais ir tyla siūlydami ir gamindami maistą. Rašome, nes mes norime pasidalinti su jumis: garsu - per bendravimą ir pateikiamą maistą; tyla - per nuoširdumą gaminant ir buvimą kartu. Garsios Tylos Sodyba. Būkime kartu. https://www.facebook.com/GarsiosTylosSodyba?fref=nf https://garsiostylossodyba.wordpress.com/ Sveiki,
Surašėme laišką, kaip atsaką - palaikymą nuo Lietuvos skaitytojų "Asvejos" leidyklai. Pritariančius laiške išsakytoms mintims kviečiame, pasirašius, siųsti laiškus adresais: '[email protected]' bei '[email protected]'. Juk kuo didesnis bus palaikymas, tuo labiau bus atkreiptas dėmesys į šią situaciją. Laba diena, Dėl susiklosčiusios sudėtingos situacijos mūsų šalyje jau ne kartą rašėme į Anastasijos fondą, kreipėmės į Mają Ladilovą, siuntėme laiškus ir Polinai Megre, bet su pačiu autoriumi V. Megre susisiekti niekaip nepavyksta. Taip jau atsitiko (apie tai sužinojome tik šiomis dienomis), kad leidykla „Asveja“, pirmoji išleidusi V.Megre knygas , tarp kitko puikiu vertimu, ką patvirtino tūkstančiai skaitytojų, nukentėjo būtent dėl to, kad išleido šias knygas. Užuot jautę dėkingumą už leidyklos atliktą darbą, kurio dėka mūsų tautiečiai turėjo galimybę sužinoti apie Anastasiją, o patikėjus jos nuostabiais vaizdiniais prasidėjo šviesus judėjimas ieškant darnos ne tik savyje, bet ir darnos su gamta, savo aplinka, - tūkstančiai tautiečių svajoja apie giminės sodybas, jas kuria, - leidyklos vadovo laukia teismas, jo turtas areštuotas, o V. Megre knygos konfiskuotos. Negana to, kad šitaip negražiai pasielgta su leidykla, Lietuvos žmonės nebeturi galimybės įsigyti V. Megre knygų. Liko tik keletas naujai išverstų „Baltosios Gulbės“ leidyklos knygų, kuriose, dėl prasto vertimo, iškraipytas Anastasijos vaizdinys, ypač pakeitus giminės sodybos sąvoką į „tėvoniją“, kurios reikšmė lietuviams nėra suprantama, nes šis žodis šnekamoje kalboje seniai nebevartojamas. Mes suprantame, kad jūs iš teisinės pusės esate teisūs, nes leidykla „Asveja“ atliko neteisėtus žingsnius, pratęsdama knygų leidimą pasibaigus sutarčiai, bet šiuo atveju, manome, reiktų vadovautis sąžine ir elementariu žmogiškumu. Todėl prašome atsiimti ieškinį ir susitarti bei atsiskaityti su leidyklos „Asveja“ vadovu draugiškai, be teismo, ką, beje, „Asvejos“ vadovas jau seniai ieškodamas su jumis kontakto, stengiasi padaryti. Mes tikime, kad jūs visų šitų peripetijų nežinojote ir elgėtės pagal įstatymus, kas yra visiškai suprantama ir pateisinama, todėl matome savo pąreigą jus informuoti „iš kitos pusės“ ir tikimės jūsų supratimo. Turime pagrindo manyti, kad „Baltosios Gulbės“ leidyklos vadovė N. Erkelenz padavė leidyklą „Asveja“ į teismą, siekdama pašalinti konkurentą ir likti vienintele, turinčia teises į V.Megre knygų leidimą Lietuvoje. Mums, skaitytojams, iš esmės nebūtų jokio skirtumo kokia leidykla leidžia V.Megre knygas, svarbu, kad jos išvis yra leidžiamos, bet N.Erkelenz noras „prastumti‘ neteisingo, iškreipto vaizdinio knygas mus gąsdina. Yra žinoma, kad N. Erkelenz tikslingai ieškojo vertėjo, kuris sutiktų versti „iškreiptai“ , klausdama vertėjo, ar jis sutiks žodį „giminės sodyba“ pakeisti į žodį „tėvoniją“, kas, beje, iš pradžių jai sunkiai pavyko, nes visi profesionalūs vertėjai atsisakė dalyvauti šioje aferoje, teigdami, jog nesutinka versti neteisingai. Bet, deja, vertėją jinai surado. Ar neatrodo keista situacija, kai žmogus, nežinantis lietuvių kalbos (N. Erkelenz yra rusė pagal tautybę ir visiškai nežino lietuvių kalbos) užsispiria neklausyti keleto vietinių savo kalbos ekspertų ir primygtinai siekia pakeisti raktinius žodžius? Ar nėra tai siekis diskredituoti V. Megre knygose išsakytas mintis, o galutinis tikslas užkirsti kelią knygose išsakytų idėjų įgyvendinimui Lietuvoje? Mums nepavyksta išsiaiškinti žmogaus, kuris galbūt specialiai suklaidino N. Erkelenz, įdiegdamas jai, jog pirmas, leidyklos „Asveja“ vertimas esąs neteisingas, bet, manome, ateityje tiesa visgi išaiškės. Įvertinant visą šią sudėtingą ir ypatingą situaciją, manome, šiuo atveju reiktų vadovautis ne vien teise ir įstatymais, bet įvertinti visus niuansus ir priimti sprendimą ne tiek proto, kiek širdies lygmenyje. Ar nereiktų mums išlikti draugiškiems ir kažkaip kitaip reaguoti ir elgtis, negu įprastas teisinis kelias sistemoje, tuo labiau, kad visi – jūs, mes, leidykla „Asveja“, galbūt net N.Erkelenz, kuri yra įtikėjusi savo teisumu vardan idėjos, siekiame iš esmės to paties – Anastasijos vaizdinio materializacijos. Todėl pasinaudodami proga mes, skaitytojai, dar kartą prašome sugrąžinti pirmąjį – teisingą - knygų vertimą, nes skaitytojui svarbiausia knygose esanti informacija, leidyklos vaidmuo yra antraeilis dalykas. Pagarbiai, ... Уважаемый В.Н. Мегре, О сложной ситуации в Литве мы уже неоднократно писали в фонд Анастасии, обращались к Майе Ладилове, отправляли письма и Полине Мегре, но связаться с самим автором В.Н. Мегре никак не удаётся. Так сложилось (об этом мы узнали только в эти дни), что издательство «Асвейа», которoe первoe опубликовалo книги В.Н. Мегре на литовском языке, кстати, отличным переводом, что подтвердили тысячи читателей, пострадало именно из-за того, что опубликовало эти книги. И вместо благодарности издателю за проделанную работу, благодаря которой люди нашей страны имели возможность узнать об Анастасии, а поверив её прекрасными образам началось светлое движение в поисках гармонии не только с собой, но и гармонии с природой, со своей средой, - тысячи соотечественников мечтают о родовых поместьях, создают их, - руководитель издательства в ожидании суда, его собственность арестованa, а книги В.Н.Мегре конфискованы. Кроме того, что с издателем обошлись так некрасиво, теперь люди Литвы вообще лишены возможности приобрести книги В.Н. Мегре. Остались лишь несколько заново переведенных книг издателя «Белые лебеди», в которых, из-за плохого перевода, образ Анастасии искажён, особенно тем, что понятие «родовые поместья» подменено термином «вотчина» (в литовском переводе - „tėvonija“),https://ru.wikipedia.org/…/%D0%92%D0%BE%D1%82%D1%87%D0%B8%D… значение которого литовцам непонятно, потому, что это устаревшее слово мы давно не употребляем. Мы понимаем, что с юридической точки зрения Вы правы, потому что издательство «Асвейа» поступилo незаконно, продолжая издавать книги, когда контракт закончился, но в этом случае, думаем, надо руководствоваться совестью и элементарной человечностью. Поетому убедительно просим Вас отозвать иск и договориться с руководителем издательства «Асвейа» по-дружески без обращения в суд, что, кстати, руководитель «Асвейа» уже давно пытается сделать в поисках контакта с Вами. Мы верим, что Вы не знали всех этих перипетий и поступали в соответствии с законом, что совсем понятно и оправдано, поэтому информировать Вас „с другой стороны“ мы считаем своим долгом и надеемся на Ваше понимание. У нас есть основаниe думать, что руководитель издательства «Белые лебеди» подала в суд издательство «Асвейа» с целью устранить конкурента и остаться единственной владелицей прав на издание книг В.Н. Мегре в Литве. Нам, читателям, в принципе, не было бы никакой разницы, какое издательство выпускает книги, важно, что их вообще издают, но желание Н. Еркелентц пробить дорогу издательству книг, содержащих неправильный, искаженный образ, пугает нас. Известно, что Н. Еркелентц целеустремленно искала переводчика, который согласился бы переводить „искажённо“, спрашивая согласен ли он понятие «родовые поместья» подменить словом «вотчина», что, кстати, сначала ей трудно давалось, все профессиональные переводчики отказались участвовать в этой афере, утверждая, что не согласны переводить неправильно. Но, к сожалению, переводчика она нашла. Не выглядит ли странно, когда человек, незнающий литовского языка (Н. Еркелентц пo национальности русская и она совсем не знает литовского языка), упорно не прислушивается к мнению нескольких местных экспертов родного языка и настаивает изменить ключевые слова? Разве это не стремление дискредитировать идеи, высказанные в книгах В.Н. Мегре, а окончательнaя цель - предотвратить воплощение етих идей в Литве? Нам не удаётся определить лицо, которое может быть специально ввёло в заблуждение Н. Еркелентц, внушив ей, что первый перевод, изданный издательством «Асвейа», неправильный, но мы надеемся, что правда выявится в будущем. Учитывая всю эту сложную ситуацию, думаем, что в этом случае надо руководствоваться не только правом и законами, но, оценив все нюансы, принять решение не столько на уровне ума, сколько на уровне сердца. Не стоит ли нам оставаться дружественными и иначе реагировать и поступать, нежели обычным юридическим путем в системе, ведь все мы – Вы, мы, издательство «Асвейа», может быть даже Н. Еркелентц, которая убеждена в своей правоте ради идеи, стремимся в основном к тому же – к материализации образа Анастасии. Поэтому, ползуясь случаем, мы, читатели, ещё раз просим возвратить первый – более точный и професиональный – перевод книг, потому что для читателя самое важное это информация, роль издательства вторична. С уважением, Šaltinis: https://www.facebook.com/groups/anastasija.lt/permalink/806401642747800/ Trakų rajone molinį namą pasistatęs Vilniaus universiteto (VU) dėstytojas, kraštotvarkininkas ir geografas Ričardas Skorupskas ketverius metus – daugiausiai per atostogas ir savaitgaliais - kantriai plušo, kad galėtų įsikelti į namą, pastatytą savo rankomis. Už namą nereikia mokėti paskolų, o visas šildymo sezonas, trunkantis iki pusės metų, atsieina iki tūkstančio litų. Maža to, moliniame name galima džiaugtis puikiu mikroklimatu bei gera psichologine savijauta – natūrali molio spalva ramina, akį džiugina neįprasto reljefo sienos, ant kurių krentantys šešėliai formuoja kaskart vis kitokį paveikslą. Plačiau: http://grynas.delfi.lt/gyvenimas/pasistate-nama-i-kuri-beziuredami-visi-aikcioja.d?id=66804892#ixzz3QqrUCrIn Autorė: Žynelių Neringa (Neringa Jagelavičiūtė-Teišerskienė)
Ant Naujųjų metų slenksčio atsidūrę, susimąstome apie nueitą metų kelią ir prasidėsiantį Naujųjų metų ratą. Sąmoningesni būdami, domimės, kokios ateinančių metų tendencijos ir kaip su jomis derėti, kad sulauktume trokštamų pokyčių. Naujieji metai – fikcija ar tikrovė? Dabartinė Naujųjų metų data – sausio 31-oji – nusistovėjusi palyginti neseniai. Spaudoje, literatūroje, o ir tarp žmonių vis tenka išgirsti nuomonių apie Naujųjų metų fiktyvią prigimtį. Kas gi tie Naujieji metai yra ir kada jie ateina? Kaip, iš kokių ženklų spręsti, kad Naujieji metai prasidėjo? Šiandien Naujieji metai yra veikiau susitarimo reikalas nei reali tradicijomis, gamtiniu-kosminiu požiūriu pagrįsta data. Datų įvairovė Ieškodama senosios protėvių tikybos metodų, aptinku keletą datų, susijusių ar bent galimų sieti su naujo metų ciklo pradžia. 12.13 Senelio Šalčio / Elnio devyniaragio šventė / šv. Liucijos diena Ši data liaudies atmintyje minima kaip saulėgrįžos pradžia, grįžtančios Saulės kaip atsinaujinančio gyvenimo simbolio data. 12.24 Saulėgrįža / Žiemos lygiadienis / Kūčios Datą pagrindžia astronominiai rodikliai: nuo 12.22 iki 12.24 diena nustoja trumpėti, laikas tarsi sustoja vietoje, kad vėl pradėtų naują dienos ilgėjimo ratą. 01.25 Pusiaužiemis / Krikštai / Kumeliukų krikštynos Pusiaužiemis – žiemos įpusėjimas. Teigiama, kad tądien meška verčiasi ant kito šono, t.y. metai persiverčia pavasarop. 02.02 Perkūno diena / Grabnyčios Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad pagal mėnulio kalendorių naujieji metai prasidėdavę nuo trečiosios žiemos jaunaties sausio pabaigoje – vasario pradžioje. 03.21 Pavasario lygiadienis Kai kur Naujųjų metų pradžios tašku imamas pavasario lygiadienis – astronominio pavasario pradžia. Laikas Kūrėjas Iš datų gausos galima spręsti, jog švenčių, įprasminančių žiemos laiko ratą, senoliai turėjo daug. Rašinio tikslas ne atrasti konkrečias datas, o susimąstyti apie laiko prasmę žmogaus gyvenime. Tai padės padaryti žvilgsnis į mūsų protėvių pasaulėžiūrą. Kad suvoktume protėvių pažiūras, gyvenimo būdą, vertybes, reikia kai ką paminėti apie laiką. Mūsų senoliai turėjo gamtinį-kosminį pasaulio suvokimą. Pagal gamtinį-kosminį pasaulėvaizdį laikas yra pagrindinė kuriamoji jėga (senoji žynė Andželika Tamaš laiko tėkmę įvardija kaip mūsų protėvių Kūrėją, kurį simboliškai atvaizduoja žaltys arba aitvaras). Gamtiniame-kosminiame pasaulėvaizdyje žmogus yra aktyvus laiko ir erdvės dramos dalyvis, bendrakūrėjas. Tuo tikslu jis natūraliai derinasi su gamtos ir kosmoso (Visatos) ciklais. Tai jis daro vidinio ritmo ir išorinių veiksmų – apeigų/ritualų pagalba, t.y. iš vienos pusės, jis gyvena gamtos ritmu ir taip įsilieja į kosminę gamtos simfoniją, iš kitos pusės, tam tikrus permainų taškus, vadinamus virsmais, žmogus įprasmina apeigomis/ritualais. Taigi gamtinio-kosminio pasaulio žmogus, kokie buvo mūsų senoliai, gyvena įsiklausydamas į laiką: jo gyvenimo ritmas priklauso nuo gamtos ir kosmoso gyvenimo ritmų arba ciklų, kurių jis paiso ir kuriais vadovaujasi. Tai – aukščiausia dvasingumo, mūsiškai vadinamo taurumu, išraiška. Įsiklausant į laiką aptinkami tam tikri dėsningumai. Juos galima vadinti ciklais. Todėl laikas gamtiniu-kosminiu požiūriu yra ne linijinis, o daugiasluoksnis, vykstantis dabar ir čia, ir tuo „dabar ir čia“ sujungiantis praeitį, dabartį ir ateitį lyg skirtingų atspalvių gijas į vieną dailų audinį. Ciklai čia suvokiami kaip tam tikri vartai ar slenksčiai, ties kuriais laikas sustoja, prieš brėždamas erdvėje naują linkį. Tokiais lemtingais momentais dera sustoti ir žmogui, žengiančiam išvien su laiku-Kūrėju, Motina Žeme ir visa Visata. Kam reikalingos apeigos Tuo tikslu atliekamos įvairios apeigos. Apeiga arba ritualas – tai tam tikrų veiksmų visuma, lemianti atitinkamą būseną, leidžiančią susiderinti su esamu virsmu gamtoje ir Visatoje. Apeigų būta daug ir įvairių, o jų pobūdis priklausė nuo norimo sukelti – išgyventi poveikio. Taigi apeigų/ritualų negalime vertinti kaip tiesiog šiaip kartojamų veiksmų ir juo labiau negalime jų kaip tokių praktikuoti. Kad apeiga/ritualas vyktų, reikia sąmoningo žmogaus ketinimo. Automatiški, dogmatiški veiksmai ne tik kad nepadeda virsmui vykti, bet lemia žmogaus atžangą, jo atitolimą nuo savo dieviškosios prigimties. Apeigos/ritualo metu atliekami veiksmai turi kilti iš vidinės būsenos ir ją savaip sąlygoti, suderinti su gamtos ir Visatos procesais. Apeigos šiandien Apeigoms/ritualams kurti visuomenė turėjo atskirą sluoksnį žmonių, vadinamųjų žynių ar žiniuonių. Jie atsidėję stebėjo žmonių gyvenimą, mąstymą ir sąryšį su kitais žmonėmis, gamta, Visata. Pagal šių stebėjimų išvadas kurdavo atitinkamus ritualus/apeigas siekdami kuo pozityvesnio poveikio, leidžiančio atverti vidines žmogiškąsias-dieviškąsias galias ir jomis harmoningai naudotis. Šiandien tokio visuomenės sluoksnio nėra, todėl turime tik kadaise prasmingų ritualų likučius ir užuominas apie galimą jų poveikį žmogui, gamtai, žmonijai, Visatai. Šiandien apeigas/ritualus kuriame patys. Todėl labai svarbu suvokti, ko norime pasiekti ir kryptingai žengti tikslo link. Atrasi prasmę sau Pavyzdžiui, ką jums reiškia Kūčios? Kalėdos? Naujieji metai? Vestuvės? Krikštynos? Ankstesniais laikais kiekviena šventė turėjo prasmę, todėl buvo švenčiama nuotaikingai, žinant jos paskirtį, jos dalyvių – žmonių, gamtos stichijų, dangaus kūnų ir kt. paskirtį. Šiandien visa tai reikia atrasti iš naujo, ir tai daryti mąstant sava galva, remiantis vidine pajauta. Kam tai daryti? Žmogui svarbu jausti ir žinoti savo gyvenimo prasmę; be šio žinojimo žmogus jaučiasi menkas, prislėgtas, nelaimingas. Ir atvirkščiai, gyvenimo prasmės žinojimas ar bent jos paieškos atneša džiaugsmą, norą veikti, norą gyventi. Plačioje apeigų/ritualų temoje kviečiu sutelkti dėmesį į Naujųjų metų kaip naujo ciklo esmę. Kas tai galėtų būti? Argi nebūna gyvenime akimirkų, kai jaučiamės pavargę, išsekę, norisi viską mesti ir viską pradėti iš naujo? Norisi, bet racionalusis protas šnibžda: „Tai neįmanoma“. Ar esate tuo įsitikinę? O kaip dėl posakio: „Atversti naują gyvenimo lapą“? Jis negali būti iš piršto laužtas. Tai – liaudies išmintis, joje turi būti tiesos. Tokį lapą atversti galima. Galima bet kurią dieną, o ypač lengva lemtingą datą – ties naujo ciklo pradžia. Tokia pradžia gali būti Naujieji metai, Rasų šventė, Vestuvės ar Jūsų gimimo diena. Progų tam, kuris ieško, esti apsčiai. Taigi intuityvusis protas sako, kad galimybė pradėti iš naujo egzistuoja. Belieka klausimas: Kaip tai daroma? Idėjos Naujų metų apeigoms Iš daugybės psichologinių pratimų, tautų tradicijų, liaudies medicinos ir kitų šaltinių galite atsirinkti sau paveikiausius metodus kaip ritualus virsmui įprasminti. Galbūt jūsų Naujųjų metų apeiga bus mandala, kurią sukursite iš originalių detalių (akmenukų, smėlio, džiovintų žolynų, simbolinių daiktų, grūdų ir t. t.) ar tiesiog iš geometrinių formų, kurias nupiešite ant popieriaus lapo. Mandalą galima kurti vienam, galima pakviesti į šį ritualą draugus ar šeimos narius. O gal su artimu žmogumi drauge pasvajosite apie tai, ką norite sukurti ateinančiais metais (aplinką verta pasirinkti kuo įtaigesnę, pavyzdžiui, išeiti pasivaikščioti į mišką, paupį, nuvažiuoti prie jūros, susikurti ugnį sodyboje ar bent įžiebti tikro bičių vaško žvakę jaukiai papuoštame kambaryje). Galbūt Naujiesiems artėjant pasiūlysite artimiems žmonėms susėsti ratu ir užtraukti gražią dainą, o paskui garsiai išsakyti magiškus linkėjimus ateinantiems metams. Naujųjų metų virsmą galima įprasminti ir laiške sau, kur savotiškai susumuojami, peržvelgiami praėjusių metai įvykiai, paleidžiami laiko upe tolyn, o naujų metų mintys palengva atplaukia į laiško tekstą. Galite sukurti du laiškus: senųjų metų apžvalgą sudeginti, o Naujųjų metų tekstą pasilikti iki kitų metų galo. Apeigose galima ir netgi būtina pasitelkti stichijas: ugnį, vandenį, žemę, orą. Vanduo – galingas nuplaunantis, skaidrinantis elementas (tam tinka dušas, aromatinė – tik natūralių eterinių aliejų – vonia, simbolinis rankų plovimas, geriamojo vandens gražioje talpoje užkalbėjimas gerais palinkėjimais ir kt.). Žmogui visada svarbūs ženklai. Iš tokių ženklų – vaizdinių priemonių galite naudoti runas, taro kortas ar tiesiog sausus žolynus, arba susirasti ar nusipiešti jums patinkantį naujus metus įprasminantį simbolį, priminsiantį jums jūsų ketinimus. Šaltinis: http://www.menoversme.lt/rysio-menas/musu-sventes/naujieji-metai/
Dabar Regiu. Erdvėje - ekrane formuojasi vaizdai. Aš suvokiu, kad tai ateitis, kad Ji jau yra, kad tai gyva Esybė – Žmonių svajonė. Matau žydinčius vaismedžius, gėles, žalumą. Pavasaris. Matau, kaip geria sulą Vyras, o aš, storulė, vaikštau po Namus – besišypsanti, kartais susimąsčiusi. Matau, kaip ruošiu savo pirmagimiui kraitelį, kaip Vyras iš Medžio skaptuoja kažką panašaus į lopšį ar geldą. Kūdikio atėjimui ruošiamės kartu. Mūsų sodas jaunas. Mūsų namai – mūsų lizdas, sukurtas abiejų pastangomis, Tėvų patarimais, nuoširdžiais Giminių ir Draugų prisidėjimais, realia jų pagalba. Kaip gerai, kad Tėvas mokėjo meistrauti! Jo Sielos šiluma per rankas tekėjo į Mūsų Namus, ir dabar jaučiama durų staktose, langų rėmuose. Kaip gerai, kad Vyro Motina priėmė mane kaip Dukrą, perduodama šeimininkavimo, maisto gaminimo paslaptis. „Maitink Šeimą paprastai, neįmantriai, sveikai. Neužkrauk pilvo, venk sotumo, nes po to seka tingulys. Valgymas turi džiuginti,“ sakydavo ji. Taip ant Mūsų stalo atsirado naujų valgių: ruginiai papločiai, rupių miltų bandelės, dažomos į pagardintus prieskoniais aliejus ir įvairius pavilgus, pakepinti įvairių grūdų ir prieskonių pabarstai, lęšių ir žirnių košės, įvairių daržovių ir augalų mišiniai - salotos, su aliejaus, rūgpienio - varškės deriniais. Kepta naminė Duona iš sodyboje užaugintų rugių (skaniausia su medumi ir gira). Toliau matau save besisukančią darže, sode, verdančią uogienę. Paskui begalinis Jo atėjimo džiaugsmas. Taip seniai laukto mūsų pirmagimio! Matau susirūpinusį ir laimingą Vyro veidą. Regiu prakaito lašus ant jo veido, kaklo, krūtinės, rankų. Jis priima save patį. Tėvas. Girdžiu juoką. Tai pribuvėja geria arbatą ir stebi vyksmą nesikišdama, oriai, ramiai, linksmai. Dėkoju Dievui, Gyvenimui, Likimui, Sau... Žinau, kad tai realu. Sodinu Sūnui Medį. Toliau matau kaip atvyksta Giminės, Draugai, kaimynai į Mūsų sodybą – Gimties Šventė. Mūsų Namai nedideli. Svečiai susirenka šalia namo pievelėje. Mediniai stalai, suolai... dovanos, linkėjimai... Tie Žmonės, Sūnau, lydės tave visą Gyvenimą, o jų Vaikai su tavaisiais kurs ateitį toliau. Dovanos puikios. Drobės, rankšluoščiai, aliejai, Medžio dirbiniai, dievirpos instrumentai, įrankiai... Panašu, kad tu juos užsisakei iš anksto, o jie dosniai atsiliepė į tavo pageidavimą. Stebiu toliau. Ruduo. Ruošiamės žiemai. Klojame šiaudus ir nupjautą žolę ten, kur pavasarį sodinsime daržoves. Saulės atokaitoje, užuovėjoje. Vyras paprašo arklio ir suaria gabalėlį sklypo. Sės rugius. Kaimynai senbuviai (kaimiečiai), kurie turi daugiau Žemės ir laiko arklius bei karves, su džiaugsmu ateina į pagalbą, nes tai jų uždarbis, o be to labai įdomu stebėti Gyvenimo kitimą. Mums hektaro visiškai pakanka Šeimos poreikiams. Regiu. Atgimsta amatai. Sodybiečiai, ypač Moterys, renkasi vakaroti. Dainuoja, siuva, siuvinėja. Kartais šoka arba vaizduoja paukščius, gyvūnus, vėją. Tai štai iš kur gimė Cigun, TaiCi ir Joga. Audžia bendruomenės pastatytuose namuose, kur taip pat vyksta Šventės, susirinkimai, aptariami įvairūs Gyvenimo klausimai, priimami kolektyviniai sumanymai, renkasi Vaikai, kurie nori kartu mokytis ir bendrauti. Kasmet renkama taryba, kuri organizuoja bendruomenės Namų Gyvenimą. Ji atsiliepia į gyvenvietės narių poreikius – prašymus, pageidavimus organizuoti įvairias Talkas, svarsto ir įgyvendina naujus sumanymus. Šventės tokios dažnos, jog atrodo, kad Žmonės nedirba, tik linksminasi. Bet taip tik atrodo. Daugybė Darbų vyksta Talkų metu su Dainomis ir šokiais. Tai - naujos tradicijos. Pasirodo, pagavus ritmą ir atsižvelgiant į dienos energetinius pokyčius bei savijautą labai paprastai ir lengvai nudirbama daug Darbų. Žmonės derinasi prie metų ciklo - pavasario, vasaros, rudens ir žiemos kaitos. Anksti pavasarį matosi bėgiojimas po pašalius, ypač Vaikų, Moterų, merginų susirinkimai grupelėmis. Keitimasis sėklomis, sodinukais, imama realizuoti naujus žiemą gimusius sumanymus. Sodybvietėse atnaujinami, paįvairinimi augalų, skonių, spalvų, deriniai. Renkasi ir Vyrai, vaikinai, prie jų derinasi paaugliai. Aptarinėja Darbus, organizuoja nedidelius turnyrus: trinkos suskaldymo, mazgų rišimo, mėtymo į taikinį... Daugiau sportuoja, lavina lankstumą, taiklumą. Jaunimas vis dairosi, ar mato merginos, kurios subėgo į būrelį ne tik pasidalinti kepinių receptais, bet ir kuria kupletus, šmaikštauja apie vaikinus. Vasaros vaizdas. Saulė patekėjo nešdama Šviesą ir šilumą. Lengvas rūkas, gaiva, paukštelių čiulbesys. Kaimynai lyg susitarę, vieni su Šeimomis, kiti pavieniai išeina pasitikti naujos dienos pradžią. Jų veidai linksmi, akyse švyti gerumas. Vieni vaikšto po sodą, kiti, ypač Vaikai, lekia prie tvenkinių maudytis. Kai kur įrengti lauko dušai. Sveikinasi su kaimynais, siunčia linkėjimus. Laikysenoje, judesiuose Ramybė, pasitikėjimas, jėga, sąmoningumas. Žvilgsnis slysta tolyn. Gyvenviečių gausu. Namų, sodybų įvairovė. Namai mediniai, moliniai, šiaudiniai. Akmuo, stiklas. Taip pat ir formų įvairovė: stačiakampiai, kvadratiniai, apvalūs. Daugiausia vieno aukšto, bet yra ir dviejų. Su balkonais. Stogai daugiausia kupoliniai (Vandenio era). Aplink namus Medžiai, sodai, terasos. Aplinka rodo Giminės sukauptą patirtį, išradingumą, kūrybiškumą. Ryškėja kelios tendencijos. Ramių linijų, pastelinių spalvų sodybos susiliejančios su Gamta ir reljefu, darniai susiderinusios su Visata. Atrodo, Tautos Dvasia alsuojančios. Ir linksmos, ryškios, žaismingos, netgi iššaukiančios lyg išdykę Vaikai, lyg margaspalviai paukščiai, pagyvinančios ramų laiko tekėjimą. Yra viena kita kaip iš praeito amžiaus- masyvi, dideliais pastatais, iš plytų, blokelių, su aukštomis tvoromis. Erdvė erdvėje. Beje, tvoros sodybvietėse žalios. Tai tikras rojus paukščiams, įsikūrusiems įvairuose Medžuose ir krūmuose. Namų vidus taip pat įvairus. Jaučiasi lengvumas. Daug oro, erdvės. Mediniai baldai, mediniai arba moliniai indai, lininiai audiniai. Ant stalo – ąsotis su gira, švieži ir džiovinti vaisiai ir uogos, riešutai, džiovintos Duonos riekelės, medus. Kas nori, prieina ir pasiima. Namai šildomi nedidelėmis krosnimis. Karštas oras teka moliniais vamzdeliais po grindimis, pasieniuose, netgi sienose. Paprasta ir patogu. Gal tai nauja, o gal tiesiog atverta sena. Tai, kas jau buvo. Virtuvė atskira. Maisto gaminimas atsitraukia į šalį. Valgiai daugiausia natūralūs – tiesiai iš sodo, lysvės, aplinkos. Pusryčiams uogos, košės, vakare - šiupiniai, salotos... Priklausomai nuo šeimininkės išradingumo. Visa Šeima renkasi prie stalo, vakare būtinai. Visi sėdi, kalbasi, valgo ramiai, šypsosi. Žvilgsnis slysta toliau – ruduo. Šventė. Rudens lygiadienis. Padėka Žemynai už derliaus, išorinės Šviesos ir judėjimo laiką, dvasinės transformacijos, perėjimas nuo išorinio matomo Pasaulio akcentavimo prie vidinės Šviesos, intuicijos pasireiškimo. Žmonės, pasipuošę lininiais rūbais bei susijuosę margomis juostomis, traukia prie piliakalnio, pakeliui išsimaudydami upėje, o paskui eina pro simbolinius vartus „atsikeisti“. Po to žaidimai, susipažinimas iš naujo, Dainos, vaišės. Beje, matau visus labai gražiai besirengiančius. Moterys daugiausia suknelėmis, o ant viršaus kažkas panašaus į tuniką, tik laisvais, prikirptais šonais. Juostos, dirželiai. Rūbai paprasti ir puošnūs, siuvinėti, megzti. Labai patogūs. Viršutinio rūbo dalyje lyg prijuostėje galima susidėti augalus, vaisius, nereikia jokių maišelių. Vyrų rūbai taip pat patogūs, gražūs: kelnės, marškiniai, liemenės. Audiniai iš lino, medvilnės, vilnos. Dar viena šventė, panašu į mugę. Daug rankų darbo dirbinių. Muzika, šokiai, matyt, Žmonės susirinkę iš kelių gyvenviečių. Didelis laukas. Lapinės, apdėtos nupjauta žole, drobės palapinės. Vežimai su išskleidžiamais šonais, pasidaro gultai – išradinga, smagu. Keli laužai. Gaminamas valgis. Gerokai atokiau, aikštelėje mechaninės transporto priemonės. Stebiu toliau – dar Šventė. Tuoktuvės. Sodyba išpuošta gėlių girliandomis. Svečiai renkasi šalia kalvelės. Rankose augalai, sėklos, sodinukai. Iš vienos pusės artėja jaunoji lydima Šeimos, iš kitos – jaunasis, lydimas savo Tėvų. Susitinka kalvelės papėdėje. Pirmas kreipiasi į Jaunąją Tėvas, pristatydamas Sūnų. Paskui Sūnus pasakoja savo ateities Svajonę, apie Namus, siekius, Šeimą, planus. Paskui Motina supažindina su Dukra, kuri taip pat pasakoja apie Namus, Šeimą, ką moka, kaip su Vyru kurs Gyvenimą. Jaunieji Giminės ir svečių akivaizdoje pasižada gyventi Darnoje, Taikoje, Meilėje, kūrybingai. Įvyksta stebuklas. Dviejų Giminių energijos susilieja. Žmonės sveikina jaunuosius, vieni kitus, glebesčiuojasi. Paskui sodina medelius, šoka, dainuoja, vaišinasi. Meilės Erdvė gyvuoja. Visur su suaugusiais matau Vaikus. Daug linksmų, laimingų veidų. Keista, nejau jie nesimoko? Stebiu. Jie gyvena. Jie mokosi iš suaugusiųjų, pamėgdžioja, patys bando konstruoti – dirbti. Vaikai išradingi. Kai nepavyksta, prieina prie vyresniųjų, pagarbiai klausia. Žmogus atideda savo „reikalą“ ir kantriai aiškina. Mano Sūnus šalia Tėvo talkininkauja kaimynams. Presuoja kurą. Įvairios šakelės, šakos (išvalytas Miškas), žolės, šiaudai, durpės, buities atliekos, popieriai. Visa tai presuojama, džiovinama ir deginama. Panašiu prietaisu presuojama tara. Dėžės vaisiams, daržovėms. Labai patogu ir naudinga. Nesimato šiukšlių. Žmonės atsisako produktų plastikinėse pakuotėse. Patogiau popierinėse arba prekiaujama kaip seniau iš statinių, maišų sveriant. Galima atsinešti savo maišelį. Kruopoms, cukrui, duonai drobiniai, medvilniniai... Prekybos paviljonas ir namelis pradžioje gyvenvietės. Čia atneša produkcijos perteklių sodybiečiai, patys įsigyja kitokį, patikusį produktą. Kas lieka, išsiveža miesto atstovai - tiek paskiri Žmonės, tiek prekybos punktų įgaliotiniai. Dar stebiu Vaikus. Jie renkasi bendruomenės Namuose. Mažesnius moko Tėvai ir vyresnieji tiek Namuose, tiek bendruomenės patalpose. Atvažiuoja Mokytojai. Vyresnieji mokosi savarankiškai. Juos kažkas palaiko. Ant stalų Knygos. Keistai vyksta užsiėmimai. Užduotys keliamos kolektyviai, aiškinamasi kartu. Mąsto, rašo individualiai. Matau jauną, labai šviesų Žmogų – jis veda. Kai jis kalba, visi dėmesingai klauso. Dar vaizdas. Kitas užsiėmimas. Kažkokios temos aptarimas. Mokytojas pagyvenęs, ramus Žmogus. Išmintingas. Mąslus žvilgsnis. Susikaupę, pakilūs veidai aplinkui. Tai panašu į sprendimo ieškančius Žmones. Jaunimas įvairus. Merginos ir vaikinai. Matau kelis gerokai jaunesnius Vaikus dalyvaujančius procese. Staiga įsinoriu atsidurti jų vietoje. Pasigirsta Žodžių nuotrupos: ...energija... Šviesos greitis... jei į šitą lydinį įmontuosime kristalus, tai Šviesos bangos išspinduliuotos „n“ dažniu harmonizuos erdvę, teiks Sveikatą, apvalys Orą ir Vandenį... Garsas nutrūksta. Kas toliau švies, šildys?.. Įsisamoninu, kad tai, ką regiu, jau egzistuoja. Šuolis Sąmonėje. Žmogus kitoks, technologijos kitos, aplinka keičiasi. Žmogus vėl ryšyje su Gamta, nes be Gamtos nėra Žmogaus. Mūsų kūnas yra iš to paties šaltinio, kaip ir Gamta: tas pats fizinis planas, ta pati materiali energija. Panašūs procesai, kurie vyksta augaluose (Medžiuose, gėlėse ar kituose), vyksta ir mūsų kūne. Iš to – ir visa Žmogaus Sveikata. Tik laisvas Žmogus kuria. Apima begalinis džiaugsmas. Mes išsprendėme miesto problemą. Kreipiu žvilgsnį, kas gi ten vyksta. Autobusai važiuoja, kažkokie keisti, be dūmų. Suvokiu, kad tai garų cirkuliacija. Smagu. Tik bendras transportas – visuotinis susitarimas. Asmeninis transportas kelionėms už miesto arba ypatingais atvejais. Gerokai sumažėjo statomų daugiaaukščių, restauruojami senieji. Žmonės pamažu traukiasi iš miesto, suvokdami, kad kaimas, Gamta, dvasinis paveldas - tai Tautos stiprybė, gyvastis ir esmingoji būtis. Kaimas neatsiriboja nuo Gamtos - Dievo, bet stengiasi būti gyvybinga dalimi. Esant tokiam ryšiui, žmogiškasis sąmoningumas neatskiriamai srūva kartu su tautiniu sąmoningumu. Įranga Darbo zonose skiriasi nuo dabartinės. Matau meistrą, kurio rankose prietaisas panašus į rankinį grąžtą, bet iš jo angos išeina spindulys. Panašu į lazerį. Juo lengvai pjaustomi blokai, metalai, stiklas. Kitas didesnisis prietaisas. Vėl kristalai. Kokybinis šuolis. Staiga suvokiu, kaip šiuo metu esame beviltiškai atsilikę. Aklavietėje. Kaip gerai, kad ateitis jau egzistuoja, o Žmonės atsitraukia nuo iliuzijos, malonumų, naudos ir pradeda realiai mąstyti, kurti Gyvenimą. Kas gi privertė padaryti šį šuolį? Vėl žiūriu. Regiu sodybas. Gražu. Stebiu miestą. Pradedu suvokti kas vyko. Vanduo. Vanduo virsta nuodais. Informacija. Suprantu, kodėl sodybose šaltiniai ir tekantis Vanduo. Giluminiai arteziniai gręžiniai. Miestas. Dieve! Ligoninės, kurios negali išgydyti, vaistai neveikia, grįžtamasis ryšys. Informacinis laukas. Sąmonė prisotinta negatyvios informacijos. Dieve, ką Mes padarėme! O juk buvo tiek kalbėta, aiškinta, rodyta. Vanduo reaguoja į mintis, Žodžius, garsus, virpesius. O Mes juk iš Vandens. Chaoso virusas. Atsikartojimas vieno kitame. Dieve! Alternatyva?.. Vėl regiu Žmones džiugiais ir valingais veidais. Judesiai taupūs. Jie dėmesingi. Matau keleto pažįstamų veidus. Jie stabilūs, palaiko Darną ir Ramybę. Matau sueigą miesto Mokykloje. Organizuojama popietė, daug Žmonių. Tema – Giminės Medžio reikšmė. Medis yra gyva antena gyvybinės energijos gamintojas. Ir kiekvienas Žmogus, bendraudamas su Medžiu, o kartu ir Žeme bei Visata turi daug daugiau galimybių laimingai ir sveikai gyventi, suvokti, mylėti, džiaugtis. Žmogus ne tik gauna. Jis duoda. Jis tampa reikalingas. Po pasikalbėjimo vyksta prekyba ekologiškais produktais iš gyvenviečių. Dainos. Susitarta dėl Medžių sodinimo dienos parkuose, laisvuose miesto plotuose. Atsisakoma kvartalų statybos, paliekamos erdvės. Aptariama dėl aikštelės. Susirinkime dalyvauja gyventojai, Mokytojai, mokiniai. Tėvai ir Vaikai. Juntami glaudūs Vaikų ir Tėvų santykiai. Tik kartu galima kurti ateitį. Dar vienas susirinkimas. Vaikų atostogų aptarimas bei galimybių ieškojimas perkelti mokymosi procesą į Namus, Šeimas arba gyvenvietes, kur daug geresnės sąlygos. Yra Mokytojų, kurie pasiryžę priimti Vaikus Namuose arba mokyti dirbti individualiai bei grupelėmis. Važinėti į gyvenvietes. Matau ir Tėvus, pasiryžusius mokyti savo Vaikus, teikti jiems Žinių, juos auklėti, būti jiems pavyzdžiu. Atgimsta ryšiai. Šeima. Namai. Tauta. Šilumos banga. Žmogiškumas giliau už chaosą. Tauta gyvuos. Tėvynė vėl Vaikuose. Mumyse. Matau, kaip keičiasi miesto vaizdas. Daugėja žalumos, gėlių. Namų sienos nudažytos švelniomis, linksmomis spalvomis, o piešiniai ant jų - lyg gauta tąsa: Medis, gėlės šalia namo, Medis, gėlės ant sienos. Iki palangių. Drugelio piešinys. Kaip įdomu. Visur švaru. Regiu masines Talkas. Sunku įžiūrėti, kur darbininkai, organizatoriai, kur talkininkai. Mūsų Namai ten, kur gyvename. Matau kaip dirba Vaikai, Vyrai, Moterys. Visi gražiai apsirengę. Džiugūs. Gyvenimas Švente pavirto. Tikiu, ateina išsvajota Vienybė ir Darna. Stebiu vaizdą. Savivaldybės ar kitos vietinės valdžios posėdis – pasitarimas. Dalyvauja visų visuomenės sluoksnių atstovai. Vyrai, moterys, paaugliai. Gyventojai. Įvairių profesijų Žmonės: gydytojai, teisininkai, dvasininkai, Mokytojai, menininkai, pensininkai... Pasisakymai aiškūs, argumentuoti, veidai rimti, kai kurie linksmi, netgi pašaipūs. Visi vienodai dėmesingi. Girdžiu kalbant apie Sveikatą, švietimą, tradicijas, Kultūrą, dvasingumą. Matau, kaip diskusijoje dalyvauja visi esantys. Aptaria temas, priima sprendimus arba atideda papildymui. Matau dar vieną sesiją. Svarstomas nemokamas Žemės hektaro išskyrimas kiekvienam norinčiam jame gyventi, įkuriant Šeimos židinį arba Giminės sodybą. Debatai karšti. Aptariamos sąlygos. Atsiveria didžiulė perspektyva šaliai. Tai ne tik Namų, Šeimos, veiklos, ekonominis pragyvenimo šaltinis. Tai Gyvenimo būdas. Kadangi vyksta beglobių Vaikų kėlimasis iš Vaikų Namų į sodybas, Šeimas, naujas gyvenvietes, plečiasi Žmonių poreikiai. Vis daugiau benamių suvokia savo Namų, Šeimos, Žemės svarbą. Žmonės iš įkalinimo įstaigų, iš lūšnynų, iš daugiaaukščių atranda savyje Meilę kūrybai, Gamtai, Namams. Todėl svarstomas 1 ha Žemės suteikimas paveldint ją, be teisės parduoti, įkeisti ar kitaip komerciškai panaudoti. Šį procesą palengvina gyvenvietės. Kiekviena iš jų turi Žinyčią - Mokyklą arba bendruomenės Namus, kur galima išmokti amatų, laikinai pagyventi bei gauti gyventojų, kaimynų sutikimą prisijungti prie jų bendruomenės, susirasti Draugų, kol įsikuriama nuosavame sklype. Galima susiręsti būstą iš pašalpos arba užsidirbti padedant kitiems, kviesti į Talką sodybiečius. Norinčių gyventi laimingai ir savarankiškai - daug. Kiekvienam Žmogui reikalinga Meilės erdvė, kurią jis sukuria pats, padedamas bendraminčių, o tada jau ši erdvė palaiko jį patį. Svarstymas, juokas. Nejaugi reikia būti benamiu ar nubaustu, kad gautum Žemės? Juk Tėvynė priklauso visiems. Ji, mumyse. Mes iš jos, ji iš Mūsų. Tėvynė be Žemės, be vietos, kaip Žmogus be kojų. Juk neplanuojame namų Oro balione. Valio! Priimtas visuotinis Žemės įstatymas. Kiekvienam Žmogui priklauso hektaras Žemės. Kai tik jis tampa savarankišku, kuria Šeimą, o jei ne, pasilieka Tėvų Žemėje ir tęsia Giminės tradicijas. Taip pat Šeima laikoma Motina su Vaiku(-ais), Tėvas su Vaiku(-ais), savaisiais arba įvaikintais. Taip teka laikas, sukurdamas naujus džiaugsmus ir istorijas. Širdyje gera ir ramu. Stebiu toliau. Regiu daug visokių pokyčių. Suartėja miestas su kaimu. Kinta Gyvenimo būdas, bendravimo Kultūra. Kaip paprasta. Miestų bei miestelių savivaldybės organizuoja Šventes kaimo vietovėse, sodybose. Kviečiasi menininkus, dainininkus ir kitus liaudies tradicijų puoselėtojus. Vis daugiau miesto Vaikų atostogauja kaimo sodybose. Jie padeda dirbti ir maitinasi „gyvu maistu“. O jų Tėvai išeiginėmis dienomis atvyksta į svečius. Dainos, laužai, šokiai, pirtys. Džiaugsmas liejas iš visų. Tie, kurie nedrįsta keltis į sodybas, bendradarbiauja su kaime gyvenančiais Žmonėmis. Nuomoja iš jų nedidelius 5-10 arų Žemės plotelius, kurioje patys auginasi daržoves. Perka iš kaimiečių pieną, kiaušinius, vaisius. Pakyla kaimo dorovė ir prestižas. Tik į tvarkingus Namus ateina miesto gyventojai. Natūralus pasirinkimas. Vėl atgyja vakaronės, gegužinės, Talkos, sportinės varžybos - žaidimai. Svarbiausia nuoširdumas ir bendravimas, kurio pasiilgę Žmonės. Žvilgsnis krypsta į laisvalaikio praleidimą. Individualumas, kūryba. Tikri dievirpos, amatų, darnaus Gamtos komponavimo meistrai. Energijų valdymas. Kūno Grožis ir Žmogaus galimybės! Sportas. Oho! Skraidyklės, balionai, parasparniai, parašiutai, bokšteliai, nesvarumas... Žodžiu – Oras. Halogramų kūrimas. Erdvinio vaizdo formavimas. Galima įeiti į paveikslą, dalyvauti pasakojime, stebėti, kas vyksta, išjausti. Labai mėgiami pasakotojai. Lauko teatras, kur galima pasipuošti kaip nori, pavaizduoti ką nori, grupėje arba individualiai. Daug humoro. Labai populiarios mažos svetainės, arbatinės, ypač mieste, kur renkamasi bendrauti viena ar kita tema. Lavinama iškalba, kūrybiškumas. Pristatomi kūrybiniai projektai ir Darbai. Naujų, įdomių uždavinių sprendimai. Arba tiesiog TYLIMA. Švelnių spalvų, kvapų, Grožio aplinkoje, geriant žolgirą. Išryškėja asmenybės. Žmonės išgirsta savo vidaus balsą. Iš knygynų dingo masė beverčių kūrinių, o iš prekybos vietų nereikalingų daiktų. Informacija visiems prieinama iš vidaus. Svarbi tik ta, kuri žadina jausmus. Veda į pakilimą, atveria gilesnius pojūčius, išgyvenimus ar žmogaus galimybes. Versle keičiasi veiklos pobūdis. Prekybos centrai užleidžia vietą Šeimos ir Giminės veiklai. Svetainės, parduotuvės - arbatinės, čia pat poezija, pokalbiai. Pagaliau pasibaigė beprotiškas skubėjimas. Atrodo, kad visi esame Namie. Meno užeiga. Viduje jauku. Meno kūriniai turi paskirtį. Paveikslai, rankdarbiai, papuošalai, raižiniai, indai, užtiesalai, siuvinėtos užuolaidos. Čia pat stalelis, krėslas, fotografijos, besišypsanti šeimininkė. Žolgira ar pyragėlis. Grožio salonas. Tikrai gražu. Kaip Šventykloje. Vargonų dievirpa, smilkalai, poezija. Ekologiški produktai, žolgiros, prieskoniai. Pokalbis, masažas, kirpimas ar manikiūras, jeigu reikia - psichologo pagalba. Čia pat galima nusifotografuoti arba įsiamžinti pas portretistą. Pirčių kompleksas primena senovės Atėnus. Karštos ir šaltos Vandens kaskados, garai, masažas, aromaterapija. Čia pat žalia veja, žydinčios gėlės, galima papietauti. Rūbų parduotuvė, panaši situacija. Visur daugiaplaniškumas. Jokio skirstymo. Tai, kas gera, patogu, smagu, malonu. Labai daug ekskursijų, kelionių, svečiavimosi, nes atvyksta Žmonės iš kitų šalių. Lietuva vėl gyvuoja! Tiek visko nauja ir įdomaus, kad pamiršau savo mylimą Sūnų. O jis jau vaikinas. Jam jau 21-eri metai. Jis nuostabiausiai groja. Vaikšto į renginius, susirinkimus. Labai linksmas ir draugiškas. Savarankiškas. Mėgsta pasipuikuoti, „kibina“ merginas. Kuria linksmas daineles, kartais pašaipias. Nesijaudinu dėl jo, nes Moterys ir merginos tapo pasitikinčios, pagarbios, taip pat tyros, doros, skaisčios. Tikros Moterys, Mūsų Tėvynės Dukterys. Kuri sutiks su juo eiti, bus laiminga, nes Sūnus tampa panašus į Tėvą. Toks pat paslaugus, nuoširdus, išradingas, švelnus bei atsakingas. Tokie dabar dauguma Vyrų ir augantis jaunimas. Ryžtingas, drąsus, savarankiškas. Matau save, apkabinusią mergaitę – Dukterį, kuri atėjo į šią nuostabią Žemę, kai Sūnui sukako dvylika. Ačiū Tau, Kūrėjau, Meile, Sūnau. Ačiū, Tėvyne – Pramote, Saule. Ačiū Žmonėms ir Žemei. Ačiū Išmintingiesiems ir Laisviesiems, susijungusiems Erdvėje ir Laike, Kūryboje ir Taikoje. Ačiū Sau už galimybę išgyventi šias ateities akimirkas jau dabar, išvysti dalelę Grožio ir Šviesos, ką siunčiu kiekvienam Žemės Žmogui. Rytuose jau aušta. Tirpsta ateities vaizdai ore. Pasitinku naują dieną Laiminga Žmona, Dukra, Motina, Moteris, Žmogus. Lietuva. Mes visi ją pasitinkame. Tikiu. Myliu. Esu. Aldona Parengta pagal Vilniaus klubo "Gyvieji Namai" viziją http://anastasija.lt/?m=63 Kur du stos, visada daugiau naudos (liaudies išmintis). O kur šauniausi keli stos, visada pergalę iškovos!!! Šauniausią bendruomenę iš visų projekto dalyvių išrinks klausytojai ir interneto svetainės lankytojai, tai pat bus pridedami ir eksperto vertinimai. Dėmesio! Balsavimas jau prasidėjo. Už jums labiausiai patikusią bendruomenę balsuoti galite čia. Savo balsą atiduoti galite Žinių radijo facebook paskyroje. Daugiausiai lankytojų „Like“ sulaukusi bendruomenė bus paskelbta konkurso nugalėtoja. Nepamirškite, kad nauji dalyviai atsiras kiekvieną savaitę ir tai vyks iki pat vasaros pabaigos. Jei jums patiko kelios bendruomenės, galite paspausti „Like" po keliomis nuotraukomis. Taip pat, jei norite visą informaciją gauti pirmieji, paspauskite „Like“ Žinių radijo facebook paskyros „Žinių radijas" viršuje. Ir pabaigai - skaičiuosime „Like", kurie atsiras po bendruomenės nuotrauka mūsų galerijoje, pridėsime eksperto skirtą įvertinimą (didžiausias balas, kurį gali skirti ekspertas, yra 100 balų). Jeigu nuotrauka dalinatės, paprašykite, kad jūsų draugai paspaustų nuorodą Žinių radijo tinklapyje arba tiesiogiai į galeriją juos nukreipkite patys. Kitaip po visą facebook išsimėčiusių jų „Like" mes tiesiog nepamatysime. Ačiū už dalyvavimą ir šauniųjų mūsų bendruomenių palaikymą. Projekte dalyvaujančios bendruomenės:
Maišiagalos seniūnijos rajone esančiame Melkio kaime kasmet vis daugėja gyventojų. Čia jie keliasi iš Vilniaus ir save juokais vadina naujojo kaimo kūrėjais. Vis gausėjančios bendruomenės negąsdina dideli atstumai ar žiemos metu užpustomi keliai. Jie domisi ekologija, dalijasi daržo gėrybėmis ir rūpinasi kaimo bendruomenės puoselėjimu. http://tv.lrytas.lt/?id=14059503281405299213 |